Mažiau nerimo, klaidų, konfliktų

Suprask kaip veikia protas.
Pastebėk, kada patenki į klaidų darymo būseną.
Pašalink bet kokias baimes ir fobijas.
Atkurk skaidrų protą.
Valdyk priklausomybes.
Greitai nuramink neigiamas emocijas

skaidraus proto technikos

Ar pasitaiko, kad:

Nepaisant didelių pastangų pasiruošti testui, rezultatai – blogi?
Puikiai sekasi visi dalykai, išskyrus vieną (pvz., kalba ar matematika)?
Kartais rašant darote neįprastai daug klaidų?
Sėdus rašyti rašinį, laišką mintys nesiriša?
Pasimiršta pažįstamo vardas?
Neprisimenat, ko atėjot į kitą kambarį?
Iš atminties išsitrina reikiamas žodis, terminas, formulė?
Kartais kliūvat už kampų, daiktai krenta iš rankų?
Sunku išmokti, teisingai atkartoti naują šokio/kovos menų derinį?

Elgiatės priešingai, nei jums naudinga?

Tai sąmoningas ir nesąmoningas kenkimas sau. Skaidraus proto technikose tai atpažįstame kaip reversinę būseną, kurios metu pasireiškia:

Nesąmoningas priešingas elgesys. To dažniausiai net nepastebim savo elgesyje, bet tikrai teko matyti kitus pasakant priešingą žodį, pvz., balta, vietoje juoda, aukštyn, vietoje žemyn, arba padarant priešingą veiksmą, pvz., pasukant į priešingą pusę.
Sąstingis. Kai žinai, kas padėtų pasijusti geriau ar ištaisyti situaciją, bet negali prisiversti nieko daryti.
Sąmoningas priešingas elgesys.
Atidėliojimas.

Kenčiat dėl negatyvių nuotaikų:

Baimė;
Nerimas;
Pyktis;
Nepilnavertiškumas;

Panika;
Vienatvė;
Bejėgiškumas;
Depresija.

Kad suprastume priežastis ir išvengtume pasekmių, stebėkite ryšius tarp emocinės būklės

Ir gebėjimo:

efektyviai mąstyti; priimti teisingus sprendimus; prisiminti reikiamą informaciją.

Visas klaidas padarome, kai esame blogos nuotaikos ar veikiami streso:

Prisimenate, kai vedini nerimo, pykčio, kaltės, apmaudo ar veikiami streso, skubėjote reaguoti – rašyti žinutę ar laišką su tikslu išspręsti problemą. Jei laiško neišsiuntėte ir perskaitėte jį kitą dieną, be abejonės radote ką pataisyti, papildyti ar net visiškai perrašyti.

Kodėl geros mintys neatėjo kritiniu metu?

Nes momento nuotaika apsprendžia, kokia informacija šiuo metu pasiekiama mūsų protui.

Nuotaika tiesiogiai veikia sveikatą

Pastebėkite save, šeimos narius, kolegas.

Net ir paprasto viruso atveju, dažniau ir sunkiau serga tie, kas tuo metu išgyvena sunkų emocinį periodą arba apskritai yra labiau linkę į pesimizmą.
Vaikams „augimo skausmai“, regos sutrikimai, odos bėrimai prasideda panašiai tada, kai baigiasi stebuklų metas (sužino, kad nėra kalėdų senelio, dantukų fėjos). Panašiai tuo metu ir suaugusieji tampa reiklesni, o tarp bendraamžių suaktyvėja varžymais.
Kuo vyresnis žmogus – tuo daugiau neigiamos patirties, mažiau lankstumo, daugiau kritikos aplinkai, mažiau vilčių ir svajonių.
Sunkesnių ir dažnesnių neigiamų emocijų pasekmė – tarp vyresnių yra žymiai daugiau sergančių lėtinėmis ligomis.

Ilgai būti su neigiama emocija ar streso būklėje kenkia

Ji sutrikdo sklandžią organizmo veiklą.

Pražioje tai pasireiškia kaip nusilpęs imunitetas ir maži negalavimai, kurių priežastį medikams sunku nustatyti, nes tyrimai nerodo pakitimų. Tačiau, kaip neprižiūrimas augalas kurį laiką atrodo visiškai normaliai, taip ir pasireiškus pirmiems negalavimams, medicininiai tyrimai dar nerodo bręstančios problemos.

Priežastis visada ta pati – nuolat jaučiami neigiami jausmai: nepasitenkinimas, irzlumas, pyktis, kaltė, pavydas, apmaudas, nerimas, baimė, įtampa, netikrumas, nepasitikėjimas ir t.t.